,,Kažkas tarė: šis pasaulis serga.“ Šie žodžiai buvo ištarti prieš daugelį metų, tačiau drįstu šiandien juos priminti jums visiems, ypač tiems, kurie dar sugebate blaiviai ir budriai mąstyti, t.y. atskirti pelus nuo grūdų.
Iš tiesų šis pasaulis serga, jį užpuolęs nužmogėjimo virusas. Lietuvos, deja, jis neaplenkė, o priešingai - dar didesnėmis šaknimis įsikerojo į Lietuvos didvyrių kadaise gintą žemelę.
Dėl Tavęs, o Lietuva brangi, mus protėviai gyvybes aukojo ir kraują nekaltą praliejo, dainiai dainose Tave gražiai apdainavo, o vyrai ąžuolais užaugę narsiai stojo nelygioj kovoj, narsiai gynė Tavo laisvę ir žemes, savo motinas, žmonas, seseris ir mažus vaikus. Jie liejo kraują, kuris vėliau pavirto viena iš trispalvės spalvų, kad nuolat primintų lietuviui, kokia brangi Tėvynė jam turi būti. Už idealus, jie siekė gerbūvio visiems.


Leiskite iškelti klausimus: ko siekia Lietuvos politikai ir biurokratai šiandien? Dėl ko jie kovoja, ir ar jiems rūpi gerovės kūrimas? Deja, atsakymus į šiuos klausimus jūs puikiai žinote.
O aš savo ruoštu pacituosiu dr. Dalios Grybauskaitės paskaitos ,,ES biudžetas: permainų būtinybė ir galimybė“ metu ištartus žodžius: ,,Lietuvos politikai apie Lietuvą negalvoja. Šiandien mano išvada tokia.“


Tik ar kova dėl valdžios yra verta tokios didžios aukos?
Mieli piliečiai, artėja rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą (LRS), kuris, deja, tariamai yra ta vieta, kurioje ginami šalies piliečių interesai. Todėl nusprendžiau parašyti šį laišką jums.


Tikrai neketinu agituoti nė už vieną politinę partiją, tačiau pabandysiu trumpai išdėstyti savo mintis apie Lietuvą užpuolusį valdžios siekio ir nužmogėjimo virusą. Pabrėžiu, kad remiantis tam tikrų faktų visuma, šiame laiške yra išreikšta tik mano asmeninė nuomonė. Negaliu įžvelgti ar optimistiškai teigti, kad bus pažabota infliacija, kad greitu metu nedaugės streikų, mitingų bei piketų, taip pat negaliu teigti, kad naujai sudaryta Vyriausybė (turiu omenyje po rinkimų į Seimą) ilgai išsilaikys tos pačios sudėties ir sėkmingai sugebės atlaikyti gyventojų nepasitenkinimo bangą. Negaliu teigti todėl, kad nematau jokių rimtų ir atsakingų, galbūt nepopuliarių bet esminių ir būtinų veiksmų iš politikų, kad tam būtų užkirstas kelias. Jeigu ir toliau bus delsiama ir vilkinama, panaši situacija turėtų įsivyrauti rudenio pabaigoje – kitų metų pradžioje.
Apmaudu ir liūdna, kad net suvokdami esamą padėtį daugelis politikų ir toliau svarbiausiu motyvacijos veiksniu laiko kovą dėl valdžios, nenorint suvokti ir nesugebant prisiimti atsakomybės už savo poelgius, žaidžiant dvigubų standartų reikalaujančius žaidimus.
Jokiu būdu neteigiu, kad visi politikai blogi, tačiau ,,vienas lauke – ne karys“. Gerai žinomas Lietuvoje teisininkas Kęstutis Čilinskas, kuris ėjo į politiką altruizmo ir pozityvių idėjų vedamas, supratęs, kad vienas nieko nepakeis, priėmė garbingą sprendimą, nors ir žino, kad jei kandidatuotų į Seimą, būtų išrinktas, tačiau nusprendė pasitraukti. Džiugu, kad alytiškiai buvo pasirinkę teisingą sprendimą ir savo balsais lėmė pergalę advokatui, kuris visomis išgalėmis gynė piliečių, o ne biurokratų interesus.


Raginu jus visus būti budriais rinkimų į LRS metu ir verčiau balsuoti už mažiau žinomą asmenį, nei už tą, kuris jau kelias kadencijas yra buvęs LRS, ar tą, kuris sugeba pasidaryti gerą reklamą, tačiau realiai jie nėra prisidėję prie esminių dalykų.


Laikas atsigręžti ir į krikščioniškąsias vertybes, kurios su kiekviena diena vis labiau ir labiau nyksta. Paaugliai įklimpsta į alkoholizmo, narkomanijos liūną, iš kurio be galo sudėtinga pasitraukti. Jaunimas vis mažiau ir mažiau domisi politika. Mes visi puikiai suvokiame, kad demokratijos tikslas niekada negalėjo, negali ir negalės būti jos pačios politinės mašinerijos funkcionavimas, panašiai yra teigęs ir Irving Kristol. Bet kurios politinės ideologijos ar politinio režimo tikslas – pasiekti bendrąjį gėrį, ko, deja, šiandien nėra. Kiek toli dar ketiname žengti? Dėl asmeninės naudos, o gal todėl, kad tai jau tampa norma vaikai žudo tėvus, ir atvirkščiai. Argi normalu, kad mokytojas per pamoką nebesugeba susitvarkyti su mokiniu, nes šis puikiai išmano savo teises, pamiršdamas pareigas? Galėčiau dar apie daug ką rašyti, paliesti daugiau klausimų ar problemų, pvz.: Kučgalio specialiojo ugdymo centro (SUC) įkūrimą, apie kurį Biržų rajono savivaldybės meras Regimantas Ramonas tariamai nieko nežinojo, jo neapsakomą norą Biržų senamiestyje statyti dar vieną prekybos centrą. 2007-2013 m. ES skiria stambią sumą finansinių išteklių padėties pagerinimui, tai, galbūt, vienintelė tokio dydžio parama, tačiau yra didelė tikimybė, kad ateityje Lietuvai nebebus skirtos tokios lėšos. Vėlgi tenka apgailestauti, kad nesugebama tinkamai, pasinaudoti ES suteikta galimybe. Juk daug lengviau yra užsimerkti ir nepastebėti to, kas vyksta. Pasakyti, kad kainos nekyla, infliacija neauga, o atlyginimai didėja, nors realybė yra visiškai kitokia.


Ir nors po aštuoniolikos Nepriklausomybės metų džiaugtis, jog gyvename teisinėje ir turtingoje valstybėje dar negalime, sveikinu visus sulaukusius dar vieno auksinio rudens ir linkiu konstruktyvių ir pozityvių darbų bei gero pasirinkimo balsuojant už kandidatus į LRS.

Laura Ruplėnaitė

Rodyk draugams