Rugpjūčio mėnesio pabaigoje Zarasų rajone, Pasartėlės sodyboje vyko mokymai apie Apskritąjį Stalą (AS), jaunimo organizacijas ir jų valdymą. Seminaras truko tris dienas ir jame dalyvavo jaunimo atstovai iš Visagino, Ignalinos, Rokiškio ir Biržų. Iš pastarojo miesto važiavome trise. Aš važiavau kaip Jaunųjų konservatorių lygos Biržų skyriaus atstovė, Deimantė ir Merūnas vyko ketindami įgauti žinių kaip įkurti naują savo organizaciją. Tačiau mus visus vienijo noras daugiau sužinoti apie Apskritąjį Stalą. Aš apie jį iki seminaro beveik nebuvau girdėjusi.


Taigi sužinojome, kad Apskritasis Stalas vienija įvairias jaunimo organizacijas, esančias tame pačiame rajone. Jaunimo organizacijos turi savo atstovus, kurie gina jų teises. Šios teisės gali būti atstovaujamos ir savivaldybėje, kai Apskritojo Stalo nariai bei keli savivaldybės tarnautojai suformuoja Savivaldybės Jaunimo Reikalų tarybą. Tai rodo, kad Biržuose įkurti AS būtų labai naudinga.


Be to, ir pačios organizacijos neša didelę naudą. Taip yra todėl, kad jų nariai, tarnaudami kitiems (organizacijų nariai dirba savanoriškai ir dažniausiai negauna atlyginimų), atgal gauna naujas žinias, įgūdžius, draugus, savirealizaciją. Pastaroji dovana yra pats svarbiausias žmogaus poreikis pagal psichologijos klasiką. Mane labai sudomino, kad psichologai teigia, jog žemiausias žmogaus poreikis yra fiziologinis (pavyzdžiui, maisto), kai jis yra patenkinamas, tada jau atsiranda saugumo, socialinis ir pagarbos bei pripažinimo noras. Žmonės nori, kad jų darbas būtų įvertintas, laukia paskatinimo. Tai gavę, jie stengiasi ir toliau dalyvauti toje veikoje, augti ir išreikšti save.


Šiame seminare mes tikrai turejome šią saviraiškos galimybę. Pavyzdžiui, kiekvienos dienos pabaigoje turėjome pasakyti, kaip jaučiamės ir įvertinti dieną. Man tai labai patiko, nes taip perkratydavom visus dienos įspūdžius ir taip geriau juos vėliau atsiminsim. Be to, antrą mokymų dieną žaidėme simuliacinį žaidimą. Jis buvo „nerealus“, nes dalyviai taip įsigyveno į savo vaidinamus personažus, jog net laisvai liejo emocijas ir kone pyko ant varžovų ar jiems nepritariančių. Tačiau galų gale nugalėjo draugystė ir visi liko patenkinti bei „išsireiškę“. Be šio žaidimo dar vyko ir kiti, pavyzdžiui, susipažinimo arba „enerdžaizeriai“. Pastaruosiuose turėjom galimybę ir pajudėti, t.y. išreikšti save kūno kalba.


Dar vienas dalykas, kurį sužinojom, tai yra, jog jaunimas yra nuo 14 iki 29 metų. Tai vienas iš mūsų vadovų, Ramūnas, jau sakė, kad „iškeliavo“ iš jaunimo amžiaus, nes jam jau 30 metų. Man yra 18 metų, taigi aš galiu priklausyti jaunimo organizacijoms. Vienai jau ir priklausau dabar.


Šis seminaras baigėsi su vadovų išreikštu lūkesčiu, jog dar bus keli jo tęsiniai, kuriuose galėtume pagilinti savo žinias ir panaudoti savo organizcijų darbe. Belieka tikėtis, jog tie tęsiniai bus ir jaunimas galės tobulintis ir šviestis žiniomis apie organizacijas, jų veiklą ir susijungimo galimybes. Taip pat ir susirasti naujų draugų bei turiningai praleisti laiką, investuoti į savo bei kitų ateitį.


Simona Butkutė


 

Rodyk draugams