JKL Biržų skyrius

Ar po neseniai praūžusių švenčių, kurių metu į orą buvo iššaunami milijonai, esame priversti susiveržti diržus ir burnoti ant dabartinės Lietuvos valdžios? Manote, jog taip? Daugelis turbūt pasakytų, apie tuos, kurie yra valdžioje, kad jiems nieko nereiškia eiliniai žmonės. Grasina eitynėmis, piketais ir dar bala žino kuo, tačiau, gerbiamieji, ar viskas iš tikrųjų taip, kaip mums pastoviai bando piršti savo subjektyvią, deja, ne objektyvią, nuomonę žiniasklaida.

Tik ir triubija visais galais, kelia visuotinę panika bei vykdo savotišką destrukciją, neįsigilindami į priimamų sprendimų esmę. O aš savo ruožtu norėčiau nuoširdžiai pasveikinti ir pagirti gerbiamą Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių ir jo komandą už stiprią politinę valią, kurios taip trūko iki šiol. Tikiu, kad šis pasiryžimas ir realūs darbai nebus trumpalaikiai, o padės tvirtus pamatus tose srityse, kurios šiandien merdi.

Suteikus daugiau teisių bei laisvių šalies aukštosioms mokykloms yra tikimybė, jog jos taps konkurencingesnės, o įvestas krepšelis studentui suteiks ir patiems studentams teisę priimti sprendimus, kurios švietimo įstaigos išliks, o kurioms bus lemta vykdyti reorganizacijas bei atsinaujinti. Dalies universitetų, kolegijų, mano nuomone, laukia Renesanso laikai – atgimimas. Tikslingiausia turbūt būtų krepšelius perskirstyti kasmet, tokiu būdu būtų išlaikoma studentų motyvacija gilinti žinias savo pasirinkto dalyko srityje.

Nepagrįstai teigiama, jog A. Kubiliaus vyriausybės narių ir kanceliarijos išlaikymo išlaidos yra didesnės negu exministro Pirmininko Gedimino Kirkilo. Teigiama, jog Vyriausybėje dirbantiems žmonėms buvo padidinti atlyginimai, tačiau čia tėra tik gandų lygio žinios, nes realybė esti visiškai kitokia. Kokia ji? Ogi tokia, jog permainų koalicija pirmiausia taupyti pradėjo ne nuo mūsų visų, o nuo savęs, savanoriškai susimažino atlyginimus 15 proc., o reprezentacines išlaidas sumažino nuo 4 iki 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Vidutinės ministrų per mėnesį gaunamos pajamos šiuo metu yra 9258 Lt. ir tai yra net ~36,7% mažiau negu ankstesnės vyriausybės, nes buvo 14623 Lt., o matematika čia paprasta, sudarę paprastą lygtį nesunkiai galite patys paskaičiuoti ir įsitikinti, jog tai tiesa.

Peržiūrimos abejonių keliančios sutartys, sandoriai, kurie galimai buvo sudaryti nesąžiningai. Įvedama didesnė valstybės tarnautojų kontrolė, kas leis užtikrinti valdininkų atsakomybę ir atskaitingumą prieš tautiečius. Žinoma, turės praeiti nemažai laiko, kol viskas susitvarkys, tačiau viskas yra įmanoma. Mes ir patys turime būti reiklesni  ir netoleruoti susikompromitavusių, savanaudiškų ir nesąžiningų valdininkų. Ateities planuose numatyta atsisakyti apskričių, kurias vėlgi išlaikome mes, mokesčių mokėtojai. Vietoj jų steigiami regionai, kurių bus ženkliai mažiau, o tai reiškia, kad bus sutaupyta bereikalingų išlaidų.

Daugeliui turbūt kelia nerimą Seimo pirmininko Arūno Valinsko kai kurie veiksmai, ypač dorojant ketvirtąją valdžią – žiniasklaidą. Regis, jis dar ne visai perprato politikos žaidimo taisykles! Tačiau negalime paneigti fakto, jog pastaruoju metu žurnalistai (atsiprašau tų, kurie yra objektyvūs ir nuoširdžiai dirba savo darbą) iš tiesų kartais parsiduoda žiniasklaidos priemonių savininkams ir dėl to žiniasklaida praranda savo tikrąją paskirtį – objektyviai informuoti.

Praėjo dar tiek nedaug laiko nuo LR Seimo rinkimų ir Permainų vyriausybės darbo pradžios. Leiskime jai dirbti, būkime kantrūs. Tikiu, kad A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė padės šaliai įveikti ekonominę, o tuo pačiu ir dvasinę krizę.

,,Kažkas tarė: šis pasaulis serga.“ Šie žodžiai buvo ištarti prieš daugelį metų, tačiau drįstu šiandien juos priminti jums visiems, ypač tiems, kurie dar sugebate blaiviai ir budriai mąstyti, t.y. atskirti pelus nuo grūdų.
Iš tiesų šis pasaulis serga, jį užpuolęs nužmogėjimo virusas. Lietuvos, deja, jis neaplenkė, o priešingai - dar didesnėmis šaknimis įsikerojo į Lietuvos didvyrių kadaise gintą žemelę.
Dėl Tavęs, o Lietuva brangi, mus protėviai gyvybes aukojo ir kraują nekaltą praliejo, dainiai dainose Tave gražiai apdainavo, o vyrai ąžuolais užaugę narsiai stojo nelygioj kovoj, narsiai gynė Tavo laisvę ir žemes, savo motinas, žmonas, seseris ir mažus vaikus. Jie liejo kraują, kuris vėliau pavirto viena iš trispalvės spalvų, kad nuolat primintų lietuviui, kokia brangi Tėvynė jam turi būti. Už idealus, jie siekė gerbūvio visiems.


Leiskite iškelti klausimus: ko siekia Lietuvos politikai ir biurokratai šiandien? Dėl ko jie kovoja, ir ar jiems rūpi gerovės kūrimas? Deja, atsakymus į šiuos klausimus jūs puikiai žinote.
O aš savo ruoštu pacituosiu dr. Dalios Grybauskaitės paskaitos ,,ES biudžetas: permainų būtinybė ir galimybė“ metu ištartus žodžius: ,,Lietuvos politikai apie Lietuvą negalvoja. Šiandien mano išvada tokia.“


Tik ar kova dėl valdžios yra verta tokios didžios aukos?
Mieli piliečiai, artėja rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą (LRS), kuris, deja, tariamai yra ta vieta, kurioje ginami šalies piliečių interesai. Todėl nusprendžiau parašyti šį laišką jums.


Tikrai neketinu agituoti nė už vieną politinę partiją, tačiau pabandysiu trumpai išdėstyti savo mintis apie Lietuvą užpuolusį valdžios siekio ir nužmogėjimo virusą. Pabrėžiu, kad remiantis tam tikrų faktų visuma, šiame laiške yra išreikšta tik mano asmeninė nuomonė. Negaliu įžvelgti ar optimistiškai teigti, kad bus pažabota infliacija, kad greitu metu nedaugės streikų, mitingų bei piketų, taip pat negaliu teigti, kad naujai sudaryta Vyriausybė (turiu omenyje po rinkimų į Seimą) ilgai išsilaikys tos pačios sudėties ir sėkmingai sugebės atlaikyti gyventojų nepasitenkinimo bangą. Negaliu teigti todėl, kad nematau jokių rimtų ir atsakingų, galbūt nepopuliarių bet esminių ir būtinų veiksmų iš politikų, kad tam būtų užkirstas kelias. Jeigu ir toliau bus delsiama ir vilkinama, panaši situacija turėtų įsivyrauti rudenio pabaigoje – kitų metų pradžioje.
Apmaudu ir liūdna, kad net suvokdami esamą padėtį daugelis politikų ir toliau svarbiausiu motyvacijos veiksniu laiko kovą dėl valdžios, nenorint suvokti ir nesugebant prisiimti atsakomybės už savo poelgius, žaidžiant dvigubų standartų reikalaujančius žaidimus.
Jokiu būdu neteigiu, kad visi politikai blogi, tačiau ,,vienas lauke – ne karys“. Gerai žinomas Lietuvoje teisininkas Kęstutis Čilinskas, kuris ėjo į politiką altruizmo ir pozityvių idėjų vedamas, supratęs, kad vienas nieko nepakeis, priėmė garbingą sprendimą, nors ir žino, kad jei kandidatuotų į Seimą, būtų išrinktas, tačiau nusprendė pasitraukti. Džiugu, kad alytiškiai buvo pasirinkę teisingą sprendimą ir savo balsais lėmė pergalę advokatui, kuris visomis išgalėmis gynė piliečių, o ne biurokratų interesus.


Raginu jus visus būti budriais rinkimų į LRS metu ir verčiau balsuoti už mažiau žinomą asmenį, nei už tą, kuris jau kelias kadencijas yra buvęs LRS, ar tą, kuris sugeba pasidaryti gerą reklamą, tačiau realiai jie nėra prisidėję prie esminių dalykų.


Laikas atsigręžti ir į krikščioniškąsias vertybes, kurios su kiekviena diena vis labiau ir labiau nyksta. Paaugliai įklimpsta į alkoholizmo, narkomanijos liūną, iš kurio be galo sudėtinga pasitraukti. Jaunimas vis mažiau ir mažiau domisi politika. Mes visi puikiai suvokiame, kad demokratijos tikslas niekada negalėjo, negali ir negalės būti jos pačios politinės mašinerijos funkcionavimas, panašiai yra teigęs ir Irving Kristol. Bet kurios politinės ideologijos ar politinio režimo tikslas – pasiekti bendrąjį gėrį, ko, deja, šiandien nėra. Kiek toli dar ketiname žengti? Dėl asmeninės naudos, o gal todėl, kad tai jau tampa norma vaikai žudo tėvus, ir atvirkščiai. Argi normalu, kad mokytojas per pamoką nebesugeba susitvarkyti su mokiniu, nes šis puikiai išmano savo teises, pamiršdamas pareigas? Galėčiau dar apie daug ką rašyti, paliesti daugiau klausimų ar problemų, pvz.: Kučgalio specialiojo ugdymo centro (SUC) įkūrimą, apie kurį Biržų rajono savivaldybės meras Regimantas Ramonas tariamai nieko nežinojo, jo neapsakomą norą Biržų senamiestyje statyti dar vieną prekybos centrą. 2007-2013 m. ES skiria stambią sumą finansinių išteklių padėties pagerinimui, tai, galbūt, vienintelė tokio dydžio parama, tačiau yra didelė tikimybė, kad ateityje Lietuvai nebebus skirtos tokios lėšos. Vėlgi tenka apgailestauti, kad nesugebama tinkamai, pasinaudoti ES suteikta galimybe. Juk daug lengviau yra užsimerkti ir nepastebėti to, kas vyksta. Pasakyti, kad kainos nekyla, infliacija neauga, o atlyginimai didėja, nors realybė yra visiškai kitokia.


Ir nors po aštuoniolikos Nepriklausomybės metų džiaugtis, jog gyvename teisinėje ir turtingoje valstybėje dar negalime, sveikinu visus sulaukusius dar vieno auksinio rudens ir linkiu konstruktyvių ir pozityvių darbų bei gero pasirinkimo balsuojant už kandidatus į LRS.

Laura Ruplėnaitė

Brangieji,

Kokie pokyčiai mūsų laukia pavasarį? Juk jis simbolizuoja atgimimą. Tačiau pažvelgus į debesis, kurie šiuo metu susikaupę virš Lietuvos, deja, to net nepastebėsi. Na, nebent tai, kad LR Seimo Pirmininkas bei Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė atsistatydino, tačiau situacijos tai beveik nė kiek nekeičia. Politika kasdien vis labiau ir labiau įklimpsta į pelkių ir intrigų liūną.

Kas nutiko? Argi nebemokame gyventi? Kodėl gyvenimas turi priminti amžiną rutiną? Darbas, namai – namai, darbas… Kodėl mes teikiame pirmenybę tiems dalykams, kurie nereikšmingi, dėl kurių neverta mesti kelio? Kodėl? Kodėl žmonės meta jį dėl takelio?

Mielieji, nebegalime daugiau gyventi tokioje stagnacijoje. Ne tik turime, bet ir privalome pakeisti ir išvalyti tas demoniškas jėgas, kurios tvyro Lietuvos padangėje. Lietuvai kaip niekad anksčiau reikia autoritetų, reikia žmonių, paskui kuriuos galėtų sekti tauta. Reikia tokių, kurie nebūtų susitepę purvo dėmėmis. Privalome atkreipti didesnį dėmesį į jaunąją kartą, kuri vieną dieną perims valstybės vairą į savo rankas. Reikia padaryti visa, kas įmanoma, kad jie išmintingiau ir sąžiningiau susidorotų su iškilsiančiomis problemomis valdant šalį. Viskas labai gražiai skamba. Galbūt, bet… kad visa tai virstų realybe, neužtenka vien gražiai kalbėti. Deja, tą mėgsta daugelis. Kam jūs atiduosite šalies vairą, t.y. kokiems žmonėms, kurie šiandien neįvertindami, kad gyvena tik vieną kartą, leidžia laiką veltui, be tikslo, nežinodami, kuriuo keliu nori nueiti. Klausiau ne kartą bendraamžių, kodėl pasirinko tokias studijas, kurias studijuoja (ar studentauja). Kaip manote, ką dažniausiai išgirsdavau? Iš šimto devyniasdešimt tris kartus girdėdavau, kad nežino kodėl, t.y. nežino, kur nori nueiti ir pasiduoda monotoniškam gyvenimo ritmui.

Per Didįjį šeštadienį buvau duše, rodos, nieko keisto, bet… neskubėkite. Kadangi gyvenu bendrabutyje, šalia yra dvi dušo kabinos. Už sienos, nepaisant, kad Didysis šeštadienis, nepaisant Jėzaus kadaise patirtų kančių, du studentai (mergina ir vaikinukas) atliko savo meilės reikalus. Nepasakosiu, kokių garsų buvo galima girdėti, bet galiu kirsti lažybų, kad nė vieno iš jų tėvai nieko nežino… Ar nekaltybė jau prarado savo vertę?

Gal prieš kokį mėnesį važiavau iš gimtųjų namų, Biržų, į Vilnių. Buvo jau vėlus vakaras, gal apie kokias devynias ar šiek tiek daugiau, kada buvau Saulėtekyje. Išvydau močiutę, kuri verkė ir buvo labai išsigandusi. Ji buvo stotelėje. Kadangi senolė atrodė prisižiūrinti, nedrąsiai pasisveikinau ir pasiteiravau, ar nieko nenutiko. Verkdama papasakojo, kad pora vaikigalių ją apiplėšė, atėmė paskutinius dvidešimt litų, kuriuos ji buvo pasilikus dėl būtiniausių dalykų, kol gaus pensiją. Man pagailo jos. Daviau jai trisdešimt litų ir lietinius blynus, kuriuos mama buvo įdėjusi (netikėčiau, kad ta moteriškė būtų mane apgavusi, o jei taip, telieka tai ant jos sąžinės…). Palinkėjau jai sėkmės ir stiprybės. Nesuprantu, Dieve, kur ritasi šis pasaulis? Gal esu ne iš šio amžiaus? Gal turėčiau išmokti susitaikyti su tokiais dalykais ir juos toleruoti? Kodėl krūtinėj alsuoja ta karšta širdis ir begalinė meilė Tėvynei bei Jos žmonėms..? Staiga prisimenu Maironio eilėraštį: ,,Kam širdį davei?“

Dabar siūlau pažvelgti truputį kitaip. Pasižvalgykime po jaunimo politiką. Daugelis jaunų žmonių dėl pinigų, garbės ir šlovės išsižada savo moralinių vertybių, pamina po kojomis visa, kas iki tol buvo brangu ir prasminga, tik vardan ko tokia didi auka?

Kyla klausimas, kam vieną dieną reikės patikėti valstybės valdymą, jei dauguma gabiausių jaunuolių išvažiuoja iš Lietuvos, tęsia studijas kitose šalyse, o baigę mokslus dažniausiai ten ir lieka.

Kiek ilgai dar taip gyvensime? Tad tokie, ne visai tinkantys pavasariui, pamąstymai, bet galbūt dabar ir yra tas metas, kada turime pabusti iš sąstingio ir snaudulio, iš amžino letargo…

Su pavasariu!

Laura Ruplėnaitė

Dėmesio, šioje prezentacijoje rasite informaciją apie svarbų įvykį. Norėdami atsisiųsti spauskite čia.

Komentaras:

,,Dalyvauti pilietiškumo pamokoje visai patiko. Tik gaila, kad mero sveikinimo Biržų svetainėje Kovo 11 proga nebuvo, tep išein, kad te jam ne šventė, o tuo tarpu jaunieji koncervatoriai ta padarė. Ir taip jie pakankamai aktyviai reiškiasi, tik galėtų nebūti tų bandomųjų laikotarpių pas juos, nes norint būti vienu iš jų pradeda klausinėti, kodėl nori būti būtent toje organizacijoje.”

Atsakymas:

Atsiprašau, pirmiausia tai man dar nėra tekę girdėti, kad mieste veiktų ,,jaunieji koncervatoriai”, taip parašyti gali žmogus, turintis problemų su lietuvių kalba. Mieste veikia Jaunųjų konservatorių lygos Biržų skyrius.

Dėl bandomojo periodo, manau, Jūs nesate tiksliai informuotas/a. Kam taikyti adaptacinį laikotarpį, pasirenka skyriaus pirmininkas, šiuo atveju, pirmininkė. Tai yra numatyta skyriaus nuostatuose.

Bandomieji laikotarpiai, mano žiniomis, nebūna taikomi tiems asmenims, kurie nori įstoti ir prisidėti prie organizacijos gerovės kūrimo. Jeigu jaunuolis/ė nori įstoti į organizaciją nežinodamas ir nesuvokdamas, kodėl tai daro, jo yra paklausiama, gal jis žino pagrindines organizacijos vertybes, ką yra girdėjęs apie šią organizaciją, ko tikisi iš narystės joje ir panašių klausimų. Jeigu toks asmuo į organizaciją vis dėlto būtų priimtas, dažniausiai jis būna neveiklus, galima sakyti, jis būna tik dėl skaičiais, taip rodo ne tik statistika, bet ir patirtis. Norėdami to išvengti, jaunieji konservatoriai orientuojasi į kokybę, o ne kiekybę. Kartais vienas asmuo gali nuveikti daugiau nei trys.

O merą bet kokiu atveju reikia gerbti. Klystame visi, bet klaidų derėtų neužmiršti, iš jų pasimokyti ir daugiau nekartoti…

Kad Biržams reikalingos permainos buvo jau ne kartą kalbėta, tačiau, deja, ne visi tas kalbas nori išgirsti.

Miesto vadovams dėmesį reikėtų sutelkti į jaunus žmones, kurie turi gerą išsilavinimą, yra kompetentingi savo sferose. Tokiems žmonėms reikia sudaryti kuo palankesnes sąlygas, kad jie liktų Biržuose. Turime pripažinti, kad laikas bėga ir viskas gyvenime keičiasi. Medikų amžiaus vidurkis kasmet sparčiai didėja (ši problema egzistuoja ne tik Biržuose, bet ir šalyje). Asmenys, baigę mokslus prieš keturiasdešimt ar daugiau metų, dažnai nebesugeba prisitaikyti prie šių dienų realijų, todėl kartais nukenčia jų suteiktų paslaugų kokybė. Žmogus privalo mokytis ir tobulėti visą gyvenimą, nes tik tokiu atveju jis sugebės tinkamai bei deramai atlikti savo darbus.

Tačiau šiandien labai norisi palinkėti, kad šią - Didžiąją savaitę- pamirštumėte juodas dienas, kurių neišvengiamai gyvenime būna, kai jautiesi nusiminęs ir nelaimingas, kai atrodo, kad be galo sunku nepaklysti šiame gyvenimo kely, bet tuomet ateina stiprybė ir žinojimas, kad nesi vienas, kad ir kas nutiktų, Jis visuomet bus šalia, išties pagalbos ranką ir parodys deramą kelią, kuriuo eidamas išvysi šviesą… Tai Tas, kuris netrukus prisikels ir žmonėms vėl primins apie save. Tik atsigręžę į Tikėjimą galėsime žengti pirmyn. Nuoširdžiai visiems norisi palinkėti, kad ši savaitė virstų susikaupimo, susimąstymo, poilsio metu, po kurio kiekvienas atrastumėme kažką nauja.

Pagarbiai,

Laura Ruplėnaitė

Jeigu gatvėje jums užduotų klausimą, kiek kainuoja žmogaus gyvybė, ką atsakytumėte? Ar bent kada nors susimąstėte, ko vertas gyvenimas?

Daugelis į šiuos klausimus atsakytų, kad taip, kadaise mąstė. Bet kodėl tuomet tiek daug moterų, ypač paauglių,  nužudo vos tik spėjusią prasidėti gyvybę? Turbūt kai kurie iš jūsų teigsite, kad tai nėra nužudymas, bet pripažinkite - negi iš tiesų galvojate, kad abortas nėra žmogžudystė? Nesuprantu tų merginų, kurios, turėdamos visas sąlygas suteikti vaikui galimybę išvysti šį pasaulį, taip negailestingai sugeba pasmerkti savo kūno ir kraujo dalį – savo būsimą vaikelį, kuris galbūt ateityje, jei jam būtų suteikta galimybė gyventi, taptų šalies vadovu, Nobelio premijos laureatu, garsiu gydytoju, geriausiu mokytoju šalyje, dailininku…

Daugelis bando teisintis, kad bijo tėvų, žmonių apkalbų, privalės atidėti studijas ar prarasti darbą. Bet ar pagalvojate, ką pasakytų tas mažas kūdikėlis, kuris yra visai nekaltas dėl tokių jūsų sprendimų. Jei draugas teigia, kad paliks jus vien dėl vaiko, pagalvokite, ar tai yra tikra meilė, galbūt tai ne tas žmogus, kuris turėtų būti šalia jūsų visą likusį gyvenimą…

Šiuo tekstu noriu paskatinti visas visas merginas, moteris, kurios ketina pasidaryti abortą, dar kartą gerai apgalvoti visus ,,už“ ir ,,prieš“. Galbūt ateis diena, kada gailėsitės savo priimto sprendimo, suprasit, kad nebuvo verta taip pasielgti, bet, deja, jau bus per vėlu… Gali būti, kad, priėmusios tokį sprendimą, daugiau niekada nebeturėsite savo vaikučio, niekada nepatirsite, ką reiškia būti motina, niekada neišgirsite vaiko ištartą pirmąjį žodį. Perskaičiusios pagalvokite, kiek jums kainuoja žmogaus gyvybė…

Jeigu jums virš 18, tuomet paspauskite čia.

Laura Ruplėnaitė

Rasa Penelienė

Iki Seimo rinkimų rudenį laiko daug ar mažai?

Kai Paksas su visais vaikais, žentais ir anūkais neišeina iš žiniasklaidos akiračio, o visuomenės apklausos rodo, kad tai vienas patikimiausių Lietuvos politikų, rinkimai atrodytų išties nebetoli.

Kai vietiniai ir užsieniniai viešųjų ryšių specialistai išsijuosę kuria politikų įvaizdžius ir būsimus rinkėjus baigia įtikinti, kad susikompromitavę partiniai veikėjai buvo nekalti - kalta aplinka, rinkimai, regis, jau čia pat.

Socialdemokrato G. Kirkilo Vyriausybės „atsiskaitymai” liaudžiai, skelbiant vis gerėjančio gyvenimo rodiklius, leidžia suprasti, kad ir tradicinėmis vadinamosios partijos pradėjo gyventi artėjančių rinkimų ritmu. Skeptikai galėtų niurzgėti, kad už valstybės pinigus užperkant ištisus laikraščių puslapius „atsiskaitoma” viso labo tik nedidelei liaudies daliai, tiksliau, grupelei, patarnaujančiai politikams.

Bet tokių niurgzlių nėra tiek daug, kad jie lemtų rinkimų rezultatus. Ypač kaime. Todėl šeštadienio „Šiaurės rytuose” konservatoriaus Sauliaus Kubiliūno teiginys, kad TS kandidatų į Seimo narius paieškai laiko dar yra, atrodo pernelyg drąsus.

Biržų - Kupiškio apygardoje rinkimuose pergales skinantis valstietis liaudininkas V. Rinkevičius Seimo nario posto lengvai palikti neketina. Žemdirbių pajamų didėjimas, lenkiantis Europos šalis, siejamas su „valstiete” K. Prunskiene. Tiesa, ne be viešųjų ryšių triūso. O jo rezultatas neabejotinas - rusijų kunigaikštienių, šatrijos raganų titulai blanksta prieš europinius pinigus, plaukiančius į Lietuvos kaimus. Balsus už „valstiečius” atiduodantiems kaimiečiams V. Rinkevičius, dešinioji K. Prunskienės ranka, atrodo vis dar savas. Su visais milijonais ir žemės sklypais, kurių skaičiumi pranoksta visus kitus parlamentarus.

Turtingas ir kitas kandidatas - socialdemokratas V. Valkiūnas. Jo milijonų tiek, kad kai kuriems rinkėjams už jį balsuoti net nedrąsu. Kieno interesams atstovauja jų savininkas? Kodėl socialdemokratai nustūmė V. Valkiūną, ne tik rinkdami rajono merą, bet ir keldami kandidatą į Seimo narius?

Tačiau abejonių turinčiųjų ne tiek daug. Ypač kaime.

Jau dabar akivaizdu, kad minėti milijonieriai šluos rinkėjų balsus.

Statistinio rinkėjo filosofija paprasta: turtingas - vadinasi, gudrus. O ką valdžioje daryti negudriam?

Bet ne už milijonus kaimas balsuos, o už rinkiminį masalą. V. Rinkevičius sėkmingai naudojasi „savo biržiečio” įvaizdžiu, V. Valkiūnui neblogai tinka „atstumtojo” vaidmuo. O svarbiausia tai, kad šie kandidatai rinkimams rengiasi jau ne mėnesį ir ne du. Jų veidai nuolat šmėsčioja žiniasklaidoje - ir ne vien užsakomuosiuose straipsniuose. Kitaip tariant, politinės lysvės aktyviai purenamos, rinkimų dirva ruošiama.

Tuo tarpu konservatorių kandidatas neaiškus. Žodžiai, kad jo paieškai laiko dar yra, verčia manyti, kad dešinieji į rimtą kovą Biržų - Kupiškio apygardoje stoti nesiruošia. Šią mintį sustiprina S. Kubiliūno frazė: „Nuo to laiko, kai rinkėjai pradėjo vertinti kandidato pinigus labiau už kandidato skaidrumą, mes neturime šansų laimėti”.

Su tokia nuomone galima ginčytis, prisimenant praėjusių Seimo rinkimų rezultatus, kai V. Rinkevičiui ant kulnų lipo konservatorius V. Mockus. Jo entuziazmas, veržlumas, tikėjimas savo veikla tuomet buvo užkrečiantis. Deja, šioms „baciloms” Biržų konservatoriai buvo atsparūs.

Iki šiol Tėvynės sąjungos Biržų skyrius neišsiugdė, į savo narius neprisitraukė tokių asmenybių, kurios deramai atstovautų dešiniosioms jėgoms.

Laukti, kad partijoje savaime kažkas išdygs ir išaugs, - keistas eksperimentas.

Tai panašu į darželį, kuriame niekas nesėjama ir nesodinama, bet laukiama suželiančių rūtų ar bijūnų.

O gal konservatoriai su krikdemais jau turi kokį „daigą” savo darželyje, kurį skrupulingai saugo nuo žurnalistų akmenukų? Galbūt gegužę ar biržely ims ir pražys koks bijūnas su visais kitais gamtiniais ir politiniais žolynėliais?

Informacinis šaltinis: ,,Šiaurės rytai''

LR Prezidentui

LR Seimo Pirmininkui

LR Seimo Sveikatos reikalų komitetui

LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui

LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui

LR Sveikatos apsaugos ministerijai

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

LR Švietimo ir mokslo ministerijai

LR Vidaus reikalų ministerijai

Jaunųjų konservatorių lygos konferencija

KREIPIMASIS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO 2008-UOSIUS METUS PASKELBTI BLAIVYBĖS METAIS

2007-06-23

Joniškis

    Jaunųjų konservatorių lyga (JKL) sveikina Lietuvos Respublikos Seimo sprendimą 2008-uosius metus paskelbti Blaivybės metais ir priimtas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, draudžiančias alkoholio reklamą nuo 6 valandos iki 23 valandos, ir kreipiasi į Seimo narius su raginimu imtis kitų skubių ir konkrečių svaigalų prieinamumą varžančių priemonių bei savo pavyzdžiu prisidėti nevartojant alkoholio.

    Pagal alkoholio suvartojimą ir jo sukeltą žalą Lietuva priskiriama aukščiausios rizikos grupei Europoje. Praėjusiais metais nuo alkoholio vartojimo Lietuvoje mirė 1242 asmenys, tai 142 daugiau nei 2004 m.

    Kadangi 2008-aisias metais bus minima Vyskupo M.Valančiaus blaivybės sąjūdžio 150 metų sukaktis, prašome visas suinteresuotas institucijas atkreipti ypatingą dėmesį į jaunimo girtavimą, sprendžiant moksleivių užmokyklinio užimtumo klausimus, užtikrinant saugumą prie mokyklų, diskotekų ir kitų vietų, kur renkasi jauni žmonės, imantis prevencinio švietimo mokyklose ir organizuojant atsakomybės už savo veiksmus ugdymą, taip pat griežtinant prekybininkų alkoholiniais gėrimais atsakomybę už svaigalų pardavimą nepilnamečiams, tėvų atsakomybę už savo atžalas, draudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais smulkiosiose prekybos taškuose, suteikiant pardavinėjimo teisę tik specializuotoms alkoholinių gėrimų parduotuvėms.

    Prevencijos metodai privalo formuoti gyvenimo įgūdžius, tokius kaip gebėjimas bendrauti, valdyti konfliktus ir stresus, gebėjimas racionaliai apsispręsti, reikalui esant pasakyti ,,ne”, suvokti atsakomybę už poelgius. Šiandien labai svarbu ugdyti socialinius įgūdžius: gebėjimą atsispirti bendraamžių spaudimui, tinkamai vertinti reklamą, kai kuriuos suaugusiųjų veiksmus.

JKL pirmininkė   Vesta Ratkevičiūtė